Konkordato metinių paminėjimas (2007 spalis)

Spalio 1 d. Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijoje vyko Vilniaus Arkivyskupijos kurijos ir Lietuvos Katalikų Mokslų akademijos surengta konferencija. Ji buvo skirta konkordato tarp Lietuvos valstybės ir Šventojo Sosto, pasirašyto 1927 m. rugsėjo 27 d. ir nustačiusio valstybės ir Bažnyčios santykius Lietuvoje, 80-mečiui paminėti. Konferencijoje taip pat buvo pristatyta žinomo Lietuvos diplomato Stasio Antano Bačkio 1943 m. apginta bei šiais metais į lietuvių kalbą išversta ir atskira knyga išleista disertacija „Lietuvos ir Šventojo Sosto konkordatas“.

Įžanginį žodį tarė Jo Eminencija Kardinolas Audrys Juozas Bačkis, trumpai pristatęs būsimą konferenciją bei pranešėjus bei pripažinęs vis dar esant daug dalykų, derintinų tarp valstybės ir Bažnyčios.

Pirmoji savo pranešimą apie tarpukario Lietuvos politinio gyvenimo kontekstą skaitė dr. Irena Vaišvilaitė. Pranešėja pastebėjo, kad tuometinėje Lietuvos politikoje ne iškart buvo suprasta konkordato svarba ir todėl neskubėta rūpintis jo pasirašymu. Tik po to, kai Konkordatą su Šventuoju Sostu pasirašė Lenkija, suskubta juo rūpintis ir Lietuvoje.

Konferenciją, kalbėdamas apie Konkordato reikšmę tuo metu savo veiklą vykdžiusiai Katalikiškajai Akcijai, tęsė mons. Kęstutis Žemaitis. Prelegentas pažymėjo, kad šios organizacijos tikslas buvo šeimose ir visoje Lietuvoje ugdyti tautinį ir religinį žmonių sąmoningumą. Katalikiškoji Akcija savo veiklą buvo išplėtojusi visoje tuometinės Lietuvos teritorijoje, tad konkordato, kuriuo užtikrinta religijos laisvė, pasirašymas buvo jai gyvybiškai svarbus ir galėjo apsaugoti nuo valdžios savivalės ir spaudimo.

Prie Konkordato su Šventuoju Sostu projekto parengimo ypač prisidėjo Arkivyskupas Jurgis Matulaitis. Dr. Paulius Subačius pristatė Palaimintojo susirašinėjimą konkordato klausimais su vyskupu Pranciškumi Būčiu. Jo perskaitytos šių dviejų iškilių žmonių laiškų ištraukos aiškiai liudija, kad Konkordato rengti ir atskirus klausimus derinti buvo labai sunku. Tačiau apaštalinio administratoriaus Lietuvai vysk. Jurgio Matulaičio pastangos nenuėjo veltui ir sutartis buvo sudaryta.

Paskutinysis pranešėjas dr. Arūnas Streikus trumpai apžvelgė Stasio Antano Bačkio disertaciją teigdamas, kad disertacijos tyrimo objektas, chronologiškai apimantis Bažnyčios ir pasaulietinės valdžios santykius nuo pat Lietuvos Krikšto iki XX a., yra daug platesnis nei vien tik konkordato sudarymo ir jo veikimo laikotarpis, todėl disertacija iki šių dienų nepraranda savo unikalumo.

Pasibaigus konferencijai dalyviai galėjo užduoti pranešėjams klausimų bei padiskutuoti prie kavos puodelio.

Mindaugas Bernotavičius

 
 
   į viršų  
 
     
     
 
    © Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarija
 
 Kontaktai  Biblioteka  Į titulinį puslapį