Ekumeninės savaitės metu seminaristai lankėsi pas ev. reformartus (2013 sausis)

Sausio 18 d. visa Bažnyčia pradėjo švęsti ekumeninę savaitę, kurios tiklas yra itin svarbus – kuo labiau suvienyti visas krikščioniškas bendruomenes, kad šios augtų tarpusavio vienybėje ir dialoge. Tad seminarijos bendruomenė šios ekumeninės savaitės metu, kaip ir kiekvienais metais, nusprendė aplankyti kokią nors krikščionišką bažnyčią ir geriau su ja susipažinti.

Taigi šį kartą, sausio 19 d. lankėmės svečiuose pas brolius evangelikus reformatus, kurių Vilniaus parapija yra įsikūrusi miesto centre. Šeštadienio rytą ten nuvykus mus pasitiko parapijos klebonas kun. Raimondas Stankevičius ir pasidžiaugęs mūsų apsilankymu bei aprodęs bažnyčią, susodino mus į tikinčiųjų suolus, kad galėtų papasakoti apie bažnyčios, kurioje tarnauja, istoriją bei tikėjimą.

Kadangi minime ekumeninę savaitę, tai pastorius pirmiausiai pradėjo nuo pasidalinimo mintimis apie tai, kaip jis ir kiti ev. reformatai suvokia mus, katalikus, kaip vertina mūsų tikėjimą, kur esti mūsų panašumai ir skirtumai. Anot brolių reformatų, jiems svarbiausią vietą tikėjime užima Šv. Raštas, tačiau jie nepripažįsta Tradicijos. Jie tiki, kad viskas, kas nėra parašyta Biblijoje – viso to nereikia.

Iš tiesų susitikimas buvo labai įdomus ir vertingas, nes dar daug dalinomės mintimis vieni apie kitus ir galėjome įžvelgti tikėjimo panašumus: mes kalbėjomės apie krikštą, kitus sakramentus, taip pat domėjomės kaip tampama reformatų dvasininkų, kur, kaip ir kas studijuojama. Ypač džiugino tai, kad ev. reformatai sutaria su mumis dėl gausių šiandienos socialinių problemų ir iš esmės pritaria Katalikų Bažnyčios mokymui apie šeimą, žmogų ir visuomenę. Galiausiai aptarėme reformatų bažnyčios struktūrą ir reformatų Viešpaties vakarienę, kurios metu, priešingai nei tiki katalikai, duona ir vynas netampa Kristaus kūnu ir krauju, tačiau tikima, kad Kristus ypač dvasiškai būna su tikinčiaisiais šių pamaldų metu. Pabaigai reikėtų paminėti dar tai, kad nacionaliniu mastu reformatų bažnyčios yra autonomiškos, tačiau siekiančios nenukrypti nuo Kalvino teologijos.

Geriau pažinti brolius evangelikus reformatus galėjome ne tik klausydamiesi Vilniaus parapijos klebono kun. Raimondo Stankevičiaus pasidalinimo apie savo tikėjimą, bet ir išpažindami bendrą, krikščionišką tikėjimą. Tad užbaigdami mūsų susitikimą visi bendrai meldėmės malda, kurios mus išmokė pats Jėzus Kristus ir taip galėjome glaudžiau išgyventi krikščionišką tikėjimą. Šis susitikimas leido mums geriau pažinti ne tiek skirtumus, kiek panašumus, kurie mus jungia su broliais ev. reformatais ir mąstyti apie tai, kur galėtume vienytis kartu skelbiant Evangeliją, kurios taip reikia šiandienos visuomenei.

Gabrielius Satkauskas