Paroda "Vilniaus sakralinė auksakalystė" (2012 vasaris)

Vasario 14 dieną seminarijos bendruomenė dalyvavo Bažnytinio meno muziejuje vykusioje auksakalystės parodoje. Parodą pristatė menotyrininkė dr. Sigita Maslauskaitė. Parodos pavadinimas „Vilniaus sakralinė auksakalystė“. Anot, menotyrininkės, tai Vilniaus auksakalių XVI – XX a. pradžioje gaminti bažnytiniai liturginiai reikmenys – monstrancijos, pacifikalai, komunijinės, relikvijoriai, šv. Mišių taurės, smilkalinės, votai, kryžiai ir kt.

Paroda buvo suskirstyta pagal laikmečius, pradedant nuo seniausių liturginių auksakalystės lobyno šedevrų, t.y. nuo XVII amžiaus, baigiant XX a. pradžia, nes šio amžiaus IV-ame dešimtmetyje nebeliko mecenatų, rėmusių šį meną. Lietuvoje auksakalių cechas buvo įsteigtas Lenkijos karaliaus ir KDK didžiojo kunigaikščio Aleksandro Kazimieraičio 1495 m. Tai buvo vienas iš paskutinių Europoje auksakalių cechų. Įsteigti nuosavą auksakalių cechą reikėjo todėl, kad būtų užkirstas kelias padirbinėjimui ir falsifikavimui juvelyrinių dirbinių iš aukso, sidabro, brangakmenių. Kadangi to meto LDK buvo Europos pakraštys, neturėjo savo aukso ar sidabro kasyklų, todėl reikėjo ženklinti auksinius reikmenis, tokiu būdu kontroliuojant, kad Vilniaus auksakalių cechas nesukčiautų, kitaip tariant nevogtų, gamindamas ausinius, sidabrinius dirbinius. Todėl nuo XVII a. Vilniaus auksakalystės cecho nuo kaip ženklas, kad pagamintas ceche daiktas yra grynos aukso prabos, buvo naudojamas įkalas – Gedimino stulpai. Iki mūsų dienų, anot S. Maslauskaitės,  išliko tik 5 tokie „originalūs“ auksakalystės dirbiniai. Tokiu būdu, seminarijos bendruomenė susipažino su išskirtiniu šios parodos eksponatu – Krokuvos dominikonams priklausančiu Šv. Kryžiaus relikvijoriumi, kurį 1636 m. užsakė Kijevo unitų vyskupas Rapolas Korsakas Lenkijos ir Lietuvos karaliaus Vladislovo Vazos  sužadėtuvių su Habsburgaite Cecilija Renata proga. Jį 1637 m. nukalė Vilniaus auksakalys Hornas Rentelis. Taip pat parodos išskirtinis eksponatas yra XVII a. iš Naujojo Daugėliškio bažnyčios su šešiakampe pėda taurė, kuri taip pat pažymėta Gedimino stulpų įspaudu. Seminaristai galėjo susipažinti ir su kitais šios naujosios parodos pagrindą sudarančiais įvairių epochų auksakalystės liturginiais šedevrais: kašteliono Jurgio Radvilos reformatų bažnyčiai dovanota taure, Bernardinų didžiąja monstrancija, Naujojo Daugėliškio bažnyčios monstrancija, Ramygalos bei Barklainių monstrancijos, visa eile nuostabių šv.Mišių taurių. Šiuos nuostabius auksakalystės dirbinius pagamino Vilniaus cecho auksakaliai: Jonas Laris, Jonas Fridrichas Šemnikas, taip ir vėlesnio laikotarpio meistrai – Vaitiekus Jastžemskis ( XVIII a.) ir Mykolas Neviadomskis ( XX a.).

Pažintį su Vilniaus auksakalyste seminarijos bendruomenė užbaigė nuolatinėje Bažnytinio paveldo muziejaus ekspozicijoje, kur Vilniaus katedros lobyno kolekcijoje yra rodomi svarbiausi ir seniausi Vilniaus meistrų dirbiniai: Šv. Stanislovo rankos relikvijorius (apie 1500–1503), krištolinis kryžiaus pavidalo Šv. Eustachijaus relikvijorius (iki 1539), didžioji Goštautų monstrancija (1535), Šventojo Kryžiaus ir Kristaus erškėčių vainiko dyglio relikvijorius (XVI a. vid.), katedros kantoriaus lazda (1563) ir keletas kitų. Muziejuje savo vietą yra radęs vienas seniausių, XV–XVI a. sandūroje sukurtas Trakų bažnyčios pacifikalas ir seniausias Trakų Dievo Motinos paveikslo aptaisas su galybe votų. Ekskursijos dalyviai buvo sužavėti senovės auksakalių dirbiniais, kuriais žmonės galėjo šlovinti Dievą ir dėkojo už nuostabią ekskursiją muziejaus direktorei S.Maslauskaitei.

Žilvinas Treinys

 
 
   į viršų  
 
     
     
 
    © Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarija
 
 Kontaktai  Biblioteka  Į titulinį puslapį