Užgavėnės seminarijoje: trečiakursių mediumas (2012 vasaris)

Užgavėnės

Vasario 21 dienos vakare, po vakarinės brevijoriaus maldos, seminarijos bendruomenė susirinko prie refektoriumo durų, ant kurių kabojo užrašas "Lašinių rojus", o už jų sklido tranki ir linksma liaudiška vakaruškų muzika, atliekama šaunių muzikantų ( propedeutinio kurso alumnų). Seminaristus ir vadovybę pasitiko tradiciniai Užgavėnių šventės personažai – Lašininis ir Kanapinis ( IV-o kurso klierikai Valentinas ir Danielius), kurie prajuokino susirinkusius savo dialogais ir tarpusavio ginčais, senovine tarmiška lietuviška šnekta. Netikėtai pasigirdus Greitosios medicinos pagalbos signalui, su neštuvais atskubėjo dvi paslaugios medicinos seselės ( persirengę klierikai), kurios puolė tirti trečiakursių Povilo ir Andriejaus, švenčiančių mediumą sveikatą, bandė girdyti jiems įvairias piliules, daryti injekcijas, vienam užmovė pampersus, kitam davė šlapimui tirti buteliuką ir išskubėjo atgal.

Užgavėnės

Paskui visi buvo pakviesti į seminarijos valgomąjį, kur tvyrojo senojo lietuviško kaimo gryčios atmosfera, senoviniai rakandai, sklido liaudiška muzika. Susirinkusius pasitiko dvi kaimo senutės (persirengę klierikai, tos pačios „paslaugios“ medicinos seselės), kurios panašiai kaip Lašininis su Kanapiniu, begamindamos blynus, juokino susirinkusius, „pletkino“, pokštavo, kvietė susirinkusius pašokti trankią polką, siūlė visiems valgyti ir gerti kiek telpa. Joms į pagalbą atskubėjo Kanapinio ir Lašininio antrininkai (pirmakursiai), kurie prisijungė prie pokštavimų ir linksmybių. Neapsieita ir be tradicinės Lašininio ir Kanapinio kovos maišais, kurios baigtis buvo Kanapinio pergalė. Scenoje pasirodė ir giltinė su dalgiu ir rūstus senis - Gavėnas, kurio visi bijojo ir klausė. Jis, įsakęs nutilti trankiai muzikai, priminė susirinkusiems vaidinimo žiūrovams, kad artėja Gavėnia ir kvietė prisiminti savo nuodėmės, ydas, gailėtis už jas ir mušdamas į seną puodą garsiai skelbė jas bei eilėmis vertė visus susimąstyti, kad ne vien linksmybės yra svarbu gyvenime. Tačiau galiausiai vėl nugalėjo gera nuotaika, šokiai, pokštai, mediumą švenčiančių trečiakursių Povilo ir Andriejaus sveikinimai.

Užgavėnės

Galiausiai Lašininis pakvietė susirinkusius į kiemą, kur buvo išnešta visus pritrenkusi savo dydžiu ir net „gebėjimu kalbėti“ Morė. Čia, aidint šauniųjų muzikantų liaudiškoms dainoms, visų akivaizdoje didžioji Morė buvo sudeginta, taip simboliškai skelbiant žiemos pabaigą. Linksmybės tęsėsi mėtymųsi iš sniego ir maudynėmis sniege. Linksma šventė baigėsi padėka Dievui – bendra malda.

Žilvinas Treinys

 
 
   į viršų  
 
     
     
 
    © Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarija
 
 Kontaktai  Biblioteka  Į titulinį puslapį