Diakono M.Sotničenkos kunigystės šventimai (2011 spalis)

Diakono M.Sotničenkos kunigystės šventimai

Spalio 15 dieną, seminarijos bendruomenė susirinkusi į Šv. Teresės bažnyčią, dalyvavo iškilmingose Šv. Mišiose, kuriose kunigystės šventimai Vilniaus arkivyskupo kardinolo A. J. Bačkio rankų uždėjimu buvo suteikti buvusiam seminarijos auklėtiniui diakonui Mykolui Sotničenkai. Šios dienos išvakarėse seminarijos didžiojoje koplyčioje visa klierikų bendruomenė dalyvavo tradicinėje naktinėje Šv. Sakramento adoracijoje už būsimąjį kunigą. Diakoną Mykolą arkivyskupui ir susirinkusiems tikintiesiems pristatė ir apie jo tinkamą pasiruošimą atlikti tarnystę Bažnyčioje paliudijo Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos rektorius Jo Magnificencija kun. Žydrūnas Vabuolas.

Mišių homilijoje kardinolas pažymėjo, kad kunigystė yra Dievo dovana visai Bažnyčiai ir visos Bažnyčios vardu dėkojo Dievui už pašaukimo dovaną. Ganytojas citavo Viešpaties Jėzaus Kristaus žodžius iš tos dienos Evangelijos: „pasilikite manyje tai ir aš jumyse pasiliksiu“ ir „kas pasilieka manyje ir aš jame, tas duoda daug vaisių“. Pirmoji ir svarbiausia kunigo užduotis – tęsė kardinolas - pasilikti su Dievu maldoje, Šv. Sakramento adoracijoje, Šv. Mišių aukoje, Bažnyčios sakramentuose, ypač Susitaikinimo sakramente. Jis palinkėjo šventinamajam ne tik skaityti ir skelbti Dievo Žodį, bet ir gyventi Juo. Ganytojas priminė šventinamajam diakonui Mykolui apaštalo Šv. Pauliaus žodžius, kuriuos šis pasirinko savo šventimų proga: „vargas man, jei aš neskelbčiau Evangelijos“ ir palinkėjo jam nešti Evangelijos žinią kiekvienam žmogui. Be to, arkivyskupas pažymėjo, kad šventimai suteikiami tokiu laiku, kai Bažnyčiai reikia Naujosios Evangelizacijos ir kad tai ypač yra aktualu mūsų senojoje Europoje, kurioje Kristus dar yra mažai pažįstamas. Dažnai žmonės sako, kad jie tiki Dievą, tačiau Bažnyčia jiems yra nereikalinga. O kad taip nebūtų, kardinolas palinkėjo šventinamajam, anot Šv. Pauliaus žodžių: „visiems tapti viskuo, kad visus išgelbėčiau“ taip pat visiems tapti viskuo, skelbiant Evangeliją su dideliu Gailestingumu, kuris yra labai svarbus, nes padrąsina žmogų atsiverti. Homilijos pabaigoje kardinolas palinkėjo būsimajam kunigui būti Dievo Evangelijos šaukliu ir Dievo Gailestingumo apaštalu, nes pats Dievas mūsų pasigailėjo mirdamas ant Kryžiaus ir paragino nebijoti nešti savo kryžiaus. Taip pat linkėjo , kad Šv. Teresė Avilietė taptų šventinamojo globėja ir asmeninės ir vidinės maldos mokytoja, kurios taip reikia kiekvienam kunigui bei užbaigė jos žodžiais: „kas turi Dievą, turi viską, vien Dievo gana“.

Po Šv. Mišių šventinamąjį pasveikino artimieji ir seminaristų bendruomenė, įvyko bendra agapė.

Žilvinas Treinys

 
 
   į viršų  
 
     
     
 
    © Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarija
 
 Kontaktai  Biblioteka  Į titulinį puslapį