Pirmakursių "krikštynos" (2011 rugsėjis)

Pirmakursių krikštynos

Pirmakursių „krikštynos“ Spalio 8 dieną Šv. Juozapo seminarijoje įvyko pirmakursių „krikštynos“. Pietų metu, susirinkę į seminarijos refektorių, seminaristai išvydo ant durų pakabintą plakatą, kviečiantį į „čigonų piršlybas“. „Krikštijamieji“ pirmo kurso klierikai: Jaroslav, Tomas, Gediminas, Gabrielius, Vladimiras, Renatas ir Žilvinas, kaipo svarbiausi „krikštynų“ dalyviai, buvo pasodinti prie pietų stalo pačiose garbingiausiose vietose. Tada prasidėjo linksmoji „krikštynų“ dalis: vaidinimas apie čigonų baroną ir jo gražiosios dukters Radžitos problemą – jaunikio jai paieškas. Baronui padėjo du apsukrūs piršliai, kurie naudodami čigoniškų „burtų“ prietaisą – stebuklingą mirgančiai šviečiančią lempą tarp pirmakursių ieškojo norimo kandidato, o atradę, vedėsi pas čigonų baroną. Šis tikrino jų tinkamumą į žentus, įvairiai juos išbandydamas: liepdamas giedoti giesmę, kurios tekstas iš kulinarinės knygos receptų, stebėjo ir vertino kandidatų sugebėjimus šokti, dainuoti karaoke, vogti, gydyti, važiuoti mašina, joti arkliu, muštis ir demonstruoti fizinę jėgą. Tačiau baronas su abiem savo piršliais visais kandidatais nebuvo patenkintas ir siuntė juos vieną po kito į namus „laukti, kol paskambins“.

Pirmakursių krikštynos

Toliau sekė tikroji pirmakursių „krikšto“ procedūra. „Krikštytojai“ – antro ir trečio kurso klierikai, į puspilnius plastikinius vandens dubenis įmetė iš pradžių po persiką, po to po dvi vynuoges, kurias „krikštijamieji“ turėjo ištraukti, nesinaudodami rankomis, t.y. turėjo galva panerti į vandenį ir dantimis įsikąsti ir ištraukti ten plūduriuojantį vaisių. Tai buvo gana sunku padaryti ir ne visiems iš karto pavyko, tačiau vis dėlto dauguma „krikštijamųjų“ tą sunkią užduotį vis dėl to atliko nepriekaištingai. Paskui sekė ne ką menkesnė užduotis – suvalgyti po riekelę meliono, pagardinto druska ir pipirais. Tačiau pirmakursiai vyriškai įveikė ir šią privalomą „krikšto“ procedūrą. Tokiu būdu, 7 pirmo kurso broliai buvo priimti į seminarijos bendruomenę.

Pirmakursių krikštynos

Vakare konferencijų salėje įvyko spektaklis „Kuris į dangų?“.Jame buvo pasakojama apie Firiam šalies laimingą karalių, kuris ieško pagalbos savo vieninteliam sūnui karalaičiui, mat šis yra praradęs gyvenimo džiaugsmą ir prasmę, visą laiką liūdi ir nesišypso. Nieko nepadeda įvairių karalystės gyventojų patarimai, kol vienas senas kaimietis nepasiūlo kreiptis į seną ir išmintingą vienuolį. Šis pataria karalaičiui ieškoti šventumo. Karalaitis apsivelka suplyšusiu maišu, meldžiasi ir pasninkauja, bet to nesupranta jo tėvas ir dvariškiai. Pagaliau, karaliaus sūnus nusivylęs savo aplinka, pabėga iš tėvo namų. Vėl miške atsitiktinai sutikęs tą patį seną vienuolį, supranta blogai padaręs ir ne ten ieškojęs kelio į dangų ir šventumo. Vienuolis pataria karalaičiui vietoj apsimarinimo būti visą laiką pasitempusiam ir rodyti kitiems džiaugsmą, be to daryti visus jam pavestus karališkus darbus ir visada sakyti Dievui taip. Sūnus grįžta ir susitaiko su karaliumi. Ši scena primena Šv. Rašte aprašytą Sūnaus Palaidūno istoriją. Po spektaklio seminarijos bendruomenė ilgais plojimais įvertino jo profesionalumą.

Žilvinas Treinys

 
 
   į viršų  
 
     
     
 
    © Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarija
 
 Kontaktai  Biblioteka  Į titulinį puslapį